Aukštaitija

Šis regionas yra didžiausias Lietuvoje ir užima rytinę bei šiaurės rytinę Lietuvos dalis. Aukštaičių valgiai skiriasi nuo kitų etninių grupių valgių, ypatingai nuo žemaičių. Pati Aukštaitijos gamta nuo seno diktavo ne tik vietinių gyventojų pagrindines veiklas, pramogas, bet ir patiekalų įvairovę. Kulinarinio paveldo puoselėtojai pasakoja, kad aukštaičiai visais laikais dažniausiai valgydavo tai, ko prisirinkdavo miškuose arba susižvejodavo apylinkėse tyvuliuojančiuose ežeruose.

Jokio kito regiono žmonės taip dažnai nevirdavo virtinių, koldūnų, skrylių ar nekepdavo blynų. Kraštas visuomet garsėjo miltiniais patiekalais, kurie patiekiami su įvairiais saldžiais ir nesaldžiais padažais. Visoje Lietuvoje yra žinomi ir mėgstami aukštaičių desertai – spurgos ir žagarėliai. Galėtume pagalvoti, kad smaližių smaližiai tie aukštaičiai, bet iš tiesų jie puikiai moka ruošti mėsą su raugintais kopūstais. Be jų, aukštaičiai virdavo barščius ar net alaus sriubas. Jie garsėja iš obuolių ar uogų gamintu vynu bei puikiu alumi. Svetingieji aukštaičiai visada pasirūpins savo svečiu – iškeps blynų, atrieks naminės duonos ir balto sūrio su bruknių uogiene, pavaišins midumi, o vėliau pasiūlys ir ramų poilsį nuošaliame namelyje miškų apsuptyje.

http://www.skoniukelias.lt/data/ckfinder/files/Aukstaitija_lt.pdf