Mažoji Lietuva

Mažojoje Lietuvoje patiekalai vyravo tikrai ne poniški, o labai paprasti. Puikių valgių šio krašto žmonės nežinojo – maistas būdavo labai panašus: lapienė arba rūgščios kruopos, kartais gručkos (sriuba) arba barščiai. Sakoma, kad tas pats valgis būdavo ant stalo patiekiamas tris kartus per dieną. Maisto pagrindas – neskustos bulvės, burokėliai, rauginti kopūstai ir mirkalai: su kanapėmis, spirgučiais. Per šventes stalas būdavo gausesnis - kisielius, skilandis, košenybės, šiupinys, kurį šeimininkės virė iš baltų žirnių.

Duona buvo kepama kas keturias savaites iš rugių miltų, o pomelė (pyragas) iš kviečių. Mėsą Mažosios Lietuvos gyventojai paruošti mokėjo labai gerai. Avis, kiaules, žąsis supjaustę sūdydavo tinėje (statinėje), o lašinių paltis kabindavo į kaminą rūkymui. Mažosios Lietuvos gyventojai skanumynu laikė ant karklo vytelės pamautą ir prieš ugnį iškeptą silkę. O pajūrio gyventojų širdis saldindavo kisielius, bandelės, vofeliai. Šio krašto žmonių valgiai – paveikti vokiečių papročių, todėl pusryčiai be kafijos (kava), neįsivaizduojami.

http://www.skoniukelias.lt/data/ckfinder/files/Mazoji%20Lietuva_lt.pdf