Midus yra seniausias svaigusis gėrimas pasaulyje, žinomas žymiai anksčiau nei vynas ar alus. Midų žmogus atrado gamtoje. Mokslininkai teigia, kad pirmasis midus galėjo atsirasti natūraliai, laukinių bičių drevėse, kai medus, atskiestas lietaus vandeniu, į jį patekus natūralioms rūgimo bakterijoms, pradėjo fermentuotis. Todėl vartoti jį galėjo jau pirmykščiai žmonės, dar nežinoję gėrimo gamybos technologijos.
Lietuviškas midus dažniau šaltiniuose pradėtas minėti XIV a. ir vertintas kaip prabangus diduomenės gėrimas, kurio daugiausia būdavo išgeriama valdovo dvare. Geriausias midus gaunamas iš vienarūšio medaus be vaško, bičių duonelės ar kitokių priemaišų, vandens ir po to fermentuojant su vyno mielėmis. Šiais laikais apie midų ir jo gamybą išlikę itin mažai žinių.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.
Užvirinkite 5 l. vandens ir supilkite 5 l. medaus. Virinant nuolat nugriebkite putas, kol naujos putos nebekils.
Kadagio uogas susmulkinkite, mieles išleiskite, sudėkite apynius ir viską supilkite į rauginimui skirtą švarų butelį. Jį uždarykite kamščiu su skyle, įstatykite vamzdelį ir apliekite kamštį tirpintu vašku. Butelį laikykite šiltai.
Kai rūgimas jau ne toks greitas, butelio dugne nusėda drumzlės, tada midų nupilkite į kitą butelį, jį užkimškite kaip senąjį. Po dviejų ar trijų mėnesių midų antrą kartą perpilkite, sandariai užkimškite ir laikykite šiltai, kad subręstų. Vartojimui tinka ne mažiau 1 metų midus. O norint išgauti kuo sodresnį - turtingesnį skonį, brandinkite kuo ilgiau.
Pateikimas: ragas, stikliukas, medaus stiklainiukas, midaus butelis.
 |
Finansuojama iš |
© 2017 Visos teisės saugomos. Lietuvos kaimo turizmo asociacija
Pagaminai patiekalą? Įkelk nuotrauką ir pasidalink su kitais