Duona yra vienas iš seniausių valgių – ji pradėta vartoti augalinio maisto rinkimo laikais. Anksčiau duoną kepdavo pelenuose, vėliau – puodo pavidalo krosnyse. Duonos kokybė priklausė ne nuo šeimininkės kepimo įgūdžių, žaliavų ar krosnies, o nuo kepimo ritualų, kurie prasidėdavo nuo pirmos pasiruošimo minutės. Lietuvoje duona buvo labai vertinama – ji net turėjo savo globėją deivę Gabiją, kurią vėliau pakeitė krikščioniškoji šventoji Agota.
Tradicinis duonos kepimo būdas – ruginių miltų tešla rauginama lėtai mediniame kubile ir kepama tik žarijų arba padinėje krosnyje. Duonai gaminti naudojami ruginiai pasijoti miltai, vanduo, cukrus, druska, kmynai ir duonkubilyje esantis savaiminis raugas. Šio gaminio išskirtinumą lemia sukauptos senųjų šeimininkių žinios, tradicinės receptūros ir tradiciniai gamybos metodai, naudojant autentišką įrangą. Lietuviškos raugintos ruginės duonos kokybę ir skonį ypač lemia duonkubilis ir jame liekantis raugas.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.
Trečdalį miltų užpilkite šiltu vandeniu ir išmaišykite. Sudėkite drungnu vandeniu praskiestą duonos raugą ir viską išplakite. Vėliau, mišinio viršų apibarstykite miltais ir, uždengę, šiltai palikite per naktį.
Ryte sudėkite druską ir likusius miltus, viską labai gerai išminkykite ir palikite, kad pakiltų. Duonai pradėjus kilti – pakurkite krosnį. Išsikūrenus krosniai, iššluokite žarijas ir pelenus, o ližę pabarstykite miltais arba išklokite ajerų, klevų ar džiovintų kopūstų lapais. Tuomet suformuokite kepaliuką, užbarstykite kmynų.
Šlapia ranka aplyginkite duonos kepalą. Nepamirškite jo paženklinti. Pavyzdžiui, duonos plutoje įspaustos duobelės simbolizuoja katės pėdutes, kurios - vienas populiariausių duonos ženklinimo raštų. Po to pašaukite į krosnį. Kepkite 2,5 val. Ištraukę, paviršių suvilgykite šiltu vandeniu, užklokite drobiniu audeklu ir palikite atvėsti.
 |
Finansuojama iš |
© 2017 Visos teisės saugomos. Lietuvos kaimo turizmo asociacija
Pagaminai patiekalą? Įkelk nuotrauką ir pasidalink su kitais