Tradicinis Lietuvių maistas - ruginė duona - nuo neatmenamų laikų puikuojasi tiek ant kasdienio, tiek ant šventinio vaišių stalo. Lietuvos kaime ruginė duona iki XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Baudžiavos laikais valstiečiai ją kepdavo iš nevėtytų grūdų miltų (bėralo), todėl vadino bėraline. Grynų rugių duona kepdavo tik šventėms. Panaikinus baudžiavą, bėralinė duona iš valstiečių buities išnyko. XIX a. antroje pusėje ir per I-ą pasaulinį karą į tešlą būdavo primaišoma kitų javų ar kitų augalų miltų.
Tešlos minkymą pradėdavo labai anksti ryte ir ant tuščios dūšios. Kiekviename Lietuvos regione duona kepama skirtingai.
Ruginė duona labai vertinga, nes sudaro sveikos mitybos pagrindą dėl joje esančių angliavandenių – pagrindinio energijos šaltinio. Ruginiai produktai suteikia ir maistingųjų medžiagų - mineralų, antioksidantų ir augalinio estrogeno, kurie ypatingai svarbūs žmogaus organizmui, juose nedaug riebalų.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.
Į duonkubilį suberkite trečdalį skirtų miltų, suberkite kmynus ir užpilkite verdančiu vandeniu ir gerai išmaišykite, kad neliktų sausų miltų.
Duonkubilį šiltai uždenkite ir palikite šiltoje vietoje nuo 3 iki 4 val., kad apsaltų.
Sudėkite šiltame vandenyje išmaišytą raugą, jeigu trūksta įpilkite vandens, gerai išplakite, paviršių apibarstykite miltais, duonkubilį vėl šiltai uždenkite ir palikite šiltoje vietoje nuo 12 iki 18 val., kad įrūgtų.
Įrūgusią tešlą išplakite, suberkite druską bei likusius miltus ir labai gerai išminkykite. Palikite šiltai, kad tešla iškiltų.
Krosnis kuriama tada, kai duona jau gerokai pakilusi. Kepalus reikia formuoti ant kopūstlapių, klevo lapų ar ajerų ir pašauti į gerai iškūrentą 300 laipsnių krosnį.
Kepti nuo 2 iki 3 val. Po 1 val. kepimo, kepalų paviršius suvilgykite karštu vandeniu.
 |
Finansuojama iš |
© 2017 Visos teisės saugomos. Lietuvos kaimo turizmo asociacija
Pagaminai patiekalą? Įkelk nuotrauką ir pasidalink su kitais