Pirmąją vietą pagal laukinių žolių naudojimą sriuboms užimtų laukinės rūgštynės. Šilų dzūkės rūgštynių sriubą virdavo pusryčiams, nuo ankstyvo pavasario iki vasaros vidurio, beveik kiekvieną dieną. Rūgštynes džiovinti ir jas žiemai sūdyti mažuose stiklainiuose pradėjo tik XX a. pab. Rūgštynes dažniausiai rinkdavo tik iki Joninių, kol jų lapeliai dar būdavo žali ir minkšti. Pirmieji rūgštynes auginti darže pradėjo Žemaičiai ir lietuvininkai. Sriubą jie vadindavo rūgštynyne. Ją galima buvo virti su mėsa ir be jos, bet pagrindinis rimtesnis ingredientas sriuboje - miežinės kruopos ar bulvės. Jeigu sriubą virdavo be mėsos, tai buvo dedama kietai virti kiaušiniai ir galiausiai balinama grietine.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.
Vištienos kauliukus sudėkite į vandenį ir virkite sultinyje kartu su daržovėmis: morka, svogūnu, petražolių lapeliais.
Nuplautas rūgštynes susmulkinkite ir patroškinkite su trupučiu sultinio, šaukštu sviesto ir druska.
Sultinį perkoškite, sudėkite troškintas rūgštynes, supilkite šaukštą miežinių kruopelių ir įpilkite pieno.
Atskirai kietai išvirkite kiaušinius, prieš valgymą supjaustykite, sudėkite į lėkštes ir ant jų supilkite rūgštynių sriubą.
Patiekite su karštomis virtomis bulvėmis.
 |
Finansuojama iš |
© 2017 Visos teisės saugomos. Lietuvos kaimo turizmo asociacija
Pagaminai patiekalą? Įkelk nuotrauką ir pasidalink su kitais