Prieš porą metų ant lietuviško varškės sūrio saugomos geografinės nuorodos ženkliukas pradėtas dėti neatsitiktinai. Šis specifinės trikampės formos sūris – tikras Lietuvos pasididžiavimas. Savitumo lietuviškam sūriui suteikia ne tik jo išskirtinė forma, bet ir senovinis gamybos būdas be jokių maisto priedų, kvapiųjų medžiagų bei dažiklių. Sūrio masė rankomis kemšama į tradicinius reto audinio trikampius sūrmaišius, slegiama ir kurį laiką pastovėjusi išimama nudžiūti ant medinės lentelės. Paskutinė šio gaminio stotelė – rūkykla, po kurios ožkų sūris tampa gardžiai kvepiantis ir „įdegęs“. Jis puikiai dera su gira ar alumi.
Kulinarinio paveldo objektas – rūkytas sūris. Sertifikato Nr. 00053, data 2012-05-17.