Turbūt nėra lietuviškesnio valgio, kaip rūkyti lašiniai. Jau vien jų vaizdas sukelia apetitą: sniego baltumo riebalai, rusva traški odelė, skanus rūkymo dūmelio aromatas, kvepiantis kadagiais. Svarbiausias jų požymis – lašiniai turi būti gero vyro plaštakos storio arba, kaip liaudyje sakoma, – per šešis pirštus. Nė viena pasaulio tauta savo mityboje nenaudoja tiek daug kiaulės lašinių, kaip lietuviai. Nuo senų senovės lietuviai žinojo, kad lašiniai turi būti rūkomi ne bet kaip, rezultatas priklauso nuo to, kokių medžių malkomis ir kiek laiko bus rūkoma, kokių gydomųjų augalų dūmais rūkyti baigiama. Tai ne tik skanus, bet ir ypač naudingas maistas. Jų biologinis aktyvumas yra penkis kartus aukštesnis nei jautienos riebalų arba sviesto.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.
Gerai atvėsusius lašinius iš visų pusių įtrinkite druska (10 proc. mėsos svorio). Sudėtus į indus lašinius dar kartą apibarstykite druska. Lašiniai įsisūri per 2–3 savaites. Per tą laiką juos dažnai pavartykite, palaistykite atsiradusiu sūrymu, kad vienodžiau įsisūrėtų ir nebūtų geltonų dėmių.
Įsisūrėjusius lašinius apvalykite, apiplaukite šiltu vandeniu, išdžiovinkite vėdinamoje patalpoje ir tik po to išrūkykite. Lašiniams išrūkti užtenka 2 savaičių.
Rūkykloje lašinius sukabinkite taip, kad mėsos nesiliestų. Kuo daugiau mėsos sukabinta, tuo geriau ji išsirūko. Iš pradžių paduokite šaltesnius dūmus, o paskui galite ir karštesnius, tačiau svarbu, kad mėsa neužkaistų. Rūkykite pastoviai – dieną naktį.
 |
Finansuojama iš |
© 2017 Visos teisės saugomos. Lietuvos kaimo turizmo asociacija
Pagaminai patiekalą? Įkelk nuotrauką ir pasidalink su kitais