Skilandis – vienas anksčiausiai dokumentuotų lietuviškų maisto gaminių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentuose jis pirmąkart paminėtas 1506 m. Skilandis etimologiškai siejasi su lietuvišku žodžiu skrandis – tai į skrandį sukišti sūdytos kiaulienos gabalai. Tarpukariu laikytas tautiniu delikatesu, įžvelgta potenciali jo paklausa užsienyje - ano meto spauda rekomendavo šeimininkėms šio patiekalo neapleisti, buvo patariama, kaip paruošti mėsą. Skilandis nuo senų laikų taupomas vasaros darbymečiui, tiekiamas svečiams įvairiomis progomis. Skilandžiui būdingas rūgštokas, aštrokas, sūrus specifinis skonis ir kvapas, susidarantis nuo prieskonių, brandinimo ir džiovinimo.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.
Skilandis gali būti daromas iš smulkiais ir stambiais gabalais pjaustytos mėsos. Lašinius supjaustykite pailgais arba stambiais keturkampiais gabalėliais. Geriausia skilandį gaminti iš vidutinio didumo mėsos gabalėlių.
Suminkius mėsą ir įmaišius prieskonius, mėsą sudėkite į gerai išvalytą ir kiek pasūdytą kiaulės puslę. Pasistenkite prikimšti kietai, kad neliktų tuščių tarpų ir subadykite adata.
Prikimšus suriškite ir pakabinkite. Palikite kabėti 4-7 dienas – priklausomai nuo skilandžio dydžio. Po to rūkykite 2-3 savaites šaltuose dūmuose.
 |
Finansuojama iš |
© 2017 Visos teisės saugomos. Lietuvos kaimo turizmo asociacija
Pagaminai patiekalą? Įkelk nuotrauką ir pasidalink su kitais