Pajūrio, pamario ir paežerių gyventojai smulkias žuveles džiovino, o didesnes sūdė. Pasūdytos žuvys būdavo dar ir rūkomos karštuose dūmuose greitam vartojimui. Sūdant žuvys buvo paskaninamos pipirais, lauro lapeliais, kadagio uogomis, maltais kardamono grūdeliais. Kitą dieną sūrimas buvo nupilamas, žuvis stipriai prislegiama ir laikoma šaltai.
Skaniausios sūdytos žuvys anot patyrusių žvejų – karšiai, kuojos, ožkos, meknės, žiobriai, aukšlės, salačiai ar netgi šamai. Taip pat, žuviai sūdyti geriausia tinka žiema.
Sūdymui naudokite stambią druską. Būtent stambioji druska pašalins iš žuvies mėsos skystį.
Žuvį prieš sūdymą išskroskite, padalinkite smulkesnėmis dalimis. Pjaustant svarbu nepažeisti plonos plėvelės, kuri pridengia riebalų sluoksnį ant pilvo. Todėl pjaukite nuo nugaros pusės.
Žuvies ir jos filė nenuplaukite vandeniu, bet nusausinkite skudurėliu. Nusausinę, žuvies paviršių įtrinkite druska taip, kad jos kuo daugiau patektų po žvynais. Druskos įpilkite į burną ir žiaunas.
Pasūdytą žuvį sudėkite į paruoštą indą. Paprastai po savaitės žuvis gerai įsisūdo.
 |
Finansuojama iš |
© 2017 Visos teisės saugomos. Lietuvos kaimo turizmo asociacija
Pagaminai patiekalą? Įkelk nuotrauką ir pasidalink su kitais