Žinios iš istorinių šaltinių apie vyną Lietuvoje siekia kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikus. Dėl geografinės padėties ir klimato sąlygų Lietuva netiko vynuogynų auginimui, todėl vynas buvo importuojamas. Importo pradžia sietina su krikščionybės plitimu, nes vynas tiesiogiai susijęs su katalikų bažnyčios apeigomis. Apie XVIII a. Lietuvos valstiečiai pagal savus receptus raugė tekšių ir spygliuotų krūmų uogų, mėlynių arba spanguolių vynus: išsunkę uogų sultis, jas virė ir fermentavo vienas arba su trupučiu medaus.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.
Aukščiausios kokybės uogos skinamos tik sveikos ir pilnai išsirpusios. Avietės sutrinamos arba sutarkuojamos ir gauta misa užraugiama 3-5 dienoms. Visą šį laiką misa yra pamaišoma kelis kartus per dieną.
Po 3-5 dienų misa yra išspaudžiama, tokiu būdu atskiriant tirščius nuo vyno, ir vynas paliekamas rūgti 1-3 mėnesių.
Pasibaigus rūgimui, vynas nupilamas nuo nuosėdų ir brandinamas 6-12 mėnesių.
Po brandinimo vynas yra filtruojamas ir išpilstomas į butelius. Buteliai uždaromi natūraliais kamščiais ir uždedamos kapsulės. Paruošti buteliai guldomi į lentynas, kur laukia savo realizacijos laiko.
Vyno gamyba yra kūrybinis procesas, kurio metu vynai gali būti saldinami, kupažuojami, naudojamas vanduo, mielės, ąžuolo mediena. Tai priklauso nuo vyndario tikslų, kokį vyną norima pagaminti.
 |
Finansuojama iš |
© 2017 Visos teisės saugomos. Lietuvos kaimo turizmo asociacija
Pagaminai patiekalą? Įkelk nuotrauką ir pasidalink su kitais