Darbėnai – Žagatpurviai – Rusnė – Šyša (112 km)
Mažosios Lietuvos kulinarijos maršrutas išsidėstęs per Kretingos ir Šilutės rajonus. Maršruto trukmė apie 13 val.
Pirmojoje maršruto stotelėje Kretingos r. – Darbėnuose, šeimininkė kepa ruginę, saldžiarūgštę, plikytą duoną. Duona – tai vienas iš seniausių ir pagrindinių maisto gaminių, pradėtų vartoti tada, kai buvo atrastos grūdinės kultūros. Vėliau šeimininkė iš jos plutelių pagamina gardžią girą. Šiame jaukiame miestelyje vyksta edukacija „Ruginės duonos kleckai“.
Valandėlę keliaujant Baltijos pajūriu artėjama link Šilutės rajono, Žagatpurvių kaimo. Jame gaminamas įvairiausių, vietoje užaugintų, vaisių ir uogų vynas. Kruopščiai atrinkta ir rankomis nuskinta žaliava, garantuoja aukščiausią produkto kokybę. „Vyno kelias“ – tai edukacinis renginys, kuriame galima padegustuoti lietuviško vyno.
Toliau kelionė veda link Rusnės. Tai - vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje. Jis apjuostas Atmatos upės, garsus gamtos grožiu, paukščių įvairove, pavasariniais potvyniais ir, žinoma, žuvimi. Daug žuvies išrūko būtent rusniškiai ir jie kviečia į edukacinę programą “Žuvies kelias“.
Anapus Atmatos esančiame Šyšos kaime verdama senovinė pasakiško skonio žuvienė. Vienas iš nedaugelio išlikusių senųjų to krašto gyventojų - šišioniškių rengia edukaciją „Žuvienės virimas“.
-------------------------------------------------------------------
Skatiname Pajūrio regiono vietos bendruomenių ir amatininkų iniciatyvas!
Tradicinių amatų meistrė gyvena gražiame Lietuvos pajūrio miestelyje - Darbėnuose. Save pristato kukliai, nesididžiuodama savo pasiekimais. Šeimininkė džiaugiasi galėdama puoselėti šį seną amatą, kuris jos šeimoje siekia šimtametę tradiciją. Ji dalina savo darbo vaisius ant kasdieninio mūsų stalo, duonos pavidalu. Nuoširdaus ir atsakingo darbo, siekiant išsaugoti tradicinius amatus, ją išmokė mama. Gamintoja kepa kvietinę ir ruginę, plikytą bei natūraliu raugu raugintą duoną. Laikydamiesi senų tradicijų ir prietarų, duona taupoma ir mylima, todėl stengiamasi neišmesti net duonos likučių. Iš likusių jos plutelių ir sužiedėjusios duonos daroma naminė gira, kuria skanauja patys ir vaišina svečius.
DUONOS KEPIMO EDUKACINĖ PROGRAMA „Ruginės duonos kleckai“
Edukacijos metu pasakojama duonos svarba lietuvio buityje ir papročiuose, kepimo tradicijos, mokoma paruošti tešlą, formuoti duonos kepaliukus ir išsikepti juos duonkepėje. Kol duona kepa, šeimininkė supažindina su senaisiais žemės dirbimo įrankiais, duonai kepti naudotais rakandais, moko atpažinti grūdines kultūras ir sutrinti grūdus trintuvėje. Lietuviams svarbios kalendorinės ir šeimos šventės, kuriose buvo naudojama Apeiginė duona, tad susipažinti ir pamatyti raugintos duonos gimimą būtina kiekvienam. Svečiai pavaišinami naminės duonos gira ir duonos „kleckais“ ar pyragu.
Veiklos: pasiruošimas duonos kepimui, susipažinimas su įvairiais duonos kepimo įrankiais, grūdų trynimas, duonos maišymas, kepalo formavimas, kepimas, duonos kleckų virimas.
Edukacijos trukmė: 2 - 3 val.
Kalba: lietuvių - edukacinė veikla vykdoma žemaitiškai.
Sezoniškumas: edukacinė programa vyksta visus metus.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.
Pirmasis Lietuvoje šeimos vyno ūkis, kurio gaminamiems vynams yra suteiktas tautinio paveldo statusas. Jis liudija, kad šeimos ūkyje naminis vynas gaminamas naudojant tradicines technologijas, tradicinę žaliavą, priedus bei įrangą. Ūkyje vynas daromas pagal senąsias lietuvių tradicijas, pagal daugiau nei 100 metų senumo šeimos receptą. Svarbiausia, kad vynas gimsta iš nuosavame ekologiniame ūkyje užaugintų uogų ir vaisių, nuskintų rankomis ir kruopščiai atrinktų.
VYNO ŪKIO PAŽINTINĖ PROGRAMA „Vyno kelias“
Vyno ūkyje organizuojamos degustacijos, kurias veda pati sodybos šeimininkė. Degustacijų metų lankytojai supažindinami su gaminamais tautinio paveldo statusą turinčiais vynais. Papasakojama apie vynų kultūrą, tradicijas, gaminimo procesus, aprodomos vynų gamybos patalpos ir įrengimai, vyno rūsys.
Degustacijos puikiai tinka tiek pradedantiems savo kelionę po intriguojantį vynų pasaulį, tiek mėgstantiems eksperimentuoti. Svečiai kviečiami ne tik smagiai praleisti laiką, bet kartu pasisemti žinių, kurios pravers bet kokioje aplinkoje.
Veiklos: susipažinimas su vietoje gaminamais vynais, jų istorija ir tradicijomis, rodomas gaminimo procesas, vynų gamybos patalpos ir įrengimai.
Edukacijos trukmė: galima 0,5 val., 1 val. arba 1,5 val. edukacija.
Kalbos: rusų, lietuvių.
Sezoniškumas: edukacinė programa vyksta visus metus.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.
Rusnės salą visais laikais garsino žuvis. Vieta apsupta vandens, todėl Rusnėje žuvies rūkymas perduodamas iš kartos į kartą jau daug metų. Šeimininkai turėjo sodybą prie vandens su rūkykla, tad dažnai sulaukdavo svečių ateinančių ragauti žuvies. Istorija tokia, kad vaikai augo su žuvimi – nuo pat mažumės matydavo, ką ir kaip dirba seneliai bei tėvai, toks pats amatas persidavė ir jiems. Jau ketvirta karta žvejoja ir rūko skaniausią žuvį Rusnėje, nes ji visada šviežia ir paruošta su didele meile.
RŪKYTOS ŽUVIES GAMINIMO EDUKACINĖ PROGRAMA “Žuvies kelias“
Edukacijų metu lankytojai pakviečiami įsitaisyti pavėsinėje prie paruoštos žuvies, vandens su citrina ar pagal pageidavimą pavaišinami arbata ir kava. Pirmiausia svečių laukia prisistatymas. Pasakojama kaip vykdoma veikla, pateikiamos nuotraukos (žuvies produkcija, akimirkos iš Kuršių marių, įdomių žuvies laimikių pavyzdžiai ir kt.). Po to gyvai išdarinėjamas karšis ir ruošiamas rūkinimui (apdorojant karšį pasakojamas visas procesas). Paruošus karšį, visi keliauja prie rūkyklos. Ten jis dedamas ant sieto, kabinamas į rūkyklą, pasakojami visi rūkinimo niuansai. Galiausiai svečiai kviečiami skanauti įvairių rūšių žuvies.
Veiklos: edukacija, proceso demonstravimas, žuvies degustavimas.
Edukacijos trukmė: priklauso nuo grupių poreikių (edukacijos ir demonstravimo trukmė 0,5h), žuvies degustavimas (leidžiama skanauti žuvį ir pasisėdėti pagal poreikį).
Kalba: lietuvių.
Sezoniškumas: edukacinė programa vyksta nuo gegužės mėnesio iki lapkričio mėnesio.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.
Šyšos kaimo žuvienės gamintojas – vienas iš nedaugelio išlikusių senųjų to krašto gyventojų – šišioniškių. Žuvienės virimo amato išmoko iš savo tėvų bei senelių, kurie gyveno Šilutės rajone. Visa giminė mėgo žvejoti jūroje ar mariose ir turbūt ši savybė dar ilgai gyvuos šišioniškių kraujyje.
ŽUVIENĖS GAMINIMO EDUKACINĖ PROGRAMA „Žuvienės virimas“
Keliaujant į Mažąją Lietuvą galima aplankyti įspūdingus gamtos objektus ir sutikti daug įdomių žmonių. Minėtasis šišioniškis išvirs tikros žuvienės ant laužo. Pirmiausia puodas įkaitinamas ir perliejamas vandeniu, tuomet jau pilamas švarus vanduo sriubai. Kartu su Šyšos kaimo gyventoju bus galima sudėti bulves, morkas, įvairiais žoleles ir prieskonius. Išvirus sultiniui sudedama griežinėliais supjaustyta žuvis ir įdedamas išpjaustytas svogūnas į puodo vidurį, kuris sudaro vandens lelijos įvaizdį. Žuvienė brandinama apie 10 -15 minučių (neverdama). Edukacijos vedantysis paėmęs storesnę gluosnio šaką, įdeda ją į laužą, kad apanglėtų. Žuvienės pabaigimo ritualas skirtas užgrūdinimui - dar rusenanti šaka panyra į sriubą.
Veiklos: žuvienės virimas, proceso demonstravimas, valgymas.
Edukacijos trukmė: 1 – 2 val.
Kalbos: lietuvių, rusų, vokiečių.
Sezoniškumas: edukacinė programa vyksta visus metus.
Daugiau informacijos apie objektą rasite projekto vykdytojo svetainėje.